Ką gi, Rusija dar gyvena 19 amžiuje. Ji šalies stiprybę suvokia kaip karinės mašinos galią. Jos prioritetai – kaimyninių valstybių šantažas, užgrobimas, užgrobtų tautų išlaikymas savo gniaužtuose bet kokia kaina. Rusijos vyriausiasis kagėbistas ne kartą virkavo dėl to, kad iš jos imperinių gniaužtų išsilaisvino dalis pavergtų tautų. Bet, matyt, ponas Putinas ne tik imperinės nuoskaudos ašaras šluostėsi, bet ir įkyrios minties kamuojamas nuosekliai kurpė planą, kaip atstatyti pabirusios imperijos ribas. Planas pakankamai gudrus – gundė, tarsi aukštos prabos prostitutė, investuoti užsienio verslininkus į „neišsemiamą“ ir dosnią Rusijos rinką. Kas nesusigundė prostitutės pozomis, tam pinigų atseikėjo. Na, o kai Vokietijos kancleris nuėjo Putino vamzdį glostyti, glamonėti ir visokeriopai prižiūrėti, tapo aišku, kad neliko jokių tabu. Į Rusijos ekonomikos sąvartyną pasuko daugelis verslininkų – ir stambių, ir smulkių žuvelių. Iš tiesų ten, perpratus korupcines vingrybes ir su jomis susigyvenus, buvo galima pakankamai gerai uždirbti. Putino komanda atidžiai stebėjo užkibusių žuvelių ir banginių masę. Kai vyriausiojo kagėbisto buhalteriai pasakė, kad jau užkibo pakankamai mėsos, draugas Putinas pasiuntė iki ausų ginkluotus žalius žmogeliukus be antpečių, o už jų nugarų tūkstančius žalių žmogeliukų, bet jau su antpečiais ir sunkiąją technika pasiimti Krymo. Demokratinis pasaulis apstulbo. Vėliau pareiškė susirūpinimą. Dar vėliau – gilų susirūpinimą. O galiausiai vakarų Europa dėl šio akiplėšiško akto, pažeidžiančio tarptautines sutartis ir Ukrainos suverenitetą, paskelbė „sankcijas“ Rusijai – uždraudė dvidešimt vienam Rusijos prakutusiam piliečiui atvykti į Europą... Draugas Putinas kartu su visais savo dūmais atvirai kvatojosi iš demokratinio pasaulio neįgalumo. Deja, bet skaudžiausia kad Rusijos liaudis, atrodo, taip pat apimta keistos euforijos džiaugėsi ir šaipėsi iš išglebusių vakarų... Iš tiesų situacija sudėtinga. Vakarų šalys nedrįsta taikyti ekonominių sankcijų Rusijai, nes pastaroji aiškiai pasakė, kad tokiu atveju ji nacionalizuos vakarų šalių turtą esanti Rusijoje. Dabar jau draugas Putinas perduoda savo buvusį kostiumą vakariečiams – dabar jau jūs mielieji būkite prostitutėmis, o aš pasirinksiu, kuri iš jūsų geriausiai atsiduodate. Na nesivaržykite, ponui ekskancleriui puikiai sekasi, jūs galite ne blogiau. Į kastingą Kremliuje rikiuojasi eilė verslo atstovų iš įvairių šalių. Be abejonės ir Lietuva bus atstovaujama, ir, gal būt, nors šį kartą seksis geriau nei eurovizijose. Vieni atstovai peržiūros laukiamajame nejaukiai susigūžę, kiti ryžtingai nusiteikę repetuoja numatomas pozas, dar kiti ir namų darbus paruošę. Atstovas nuo Lietuvos puikiai pasiruošęs – jis žino kas yra užpakalis, ir ką į jį galės susikišti, jei draugas Putinas parodys nykštį į apačią. O pasirodo ten telpa daug: apie tūkstantį hektarų žemės, gamybiniai cechai, tonos mėsos. Draugas iš Lietuvos kai(p)kar(y)is išdavikas ryžtingai žengtelėjo dar tėvynėje, spjaudamas į savo gimtinę. Matyt, tikisi, kad Rusijos ambasada jo naudai perduos premijinius taškus kastingo komisijai. Neabejotinai, draugas Putinas visų prostitučių nepriiminės – pasimėgaus gal tik stambesniais gabaritais, o šiaip, juk jis pasirinko gimnastę, vietoje savo pagyvenusios moteriškės... Kol draugas Putinas darys mankštą su gimnaste ir kitaip rūpinsis didžiąja Rusija, jo paskirti oligarchai maloniai tęs atranką. Atranka ne tik be galo maloni, bet ir pelninga... Kaip pasielgs Pasaulis – stos į Kremliaus kastingo eilę, ar sutramdys naująjį, Rusijos, fašizmą, nors tai ir kaštuos nemažus nuostolius visiems?